- apipūsti
- apipū̃sti, apìpučia, apìpūtė, appū̃sti tr.
1. SD236, K, Š bent kiek paliesti pučiant: Eik, gaspadinėle – vėjas apipūs, palengvės ant širdies J.Balt. Lauke ją apipūtė speigas rš. Mokslininkai paimdavo bet kokį daiktą ir apipūsdavo jį tai šiltu, tai šaltu oru sp.
2. pučiant aptraukti, apnešti: Apipūtei drabužius pelenais Brs. Ją ... vėlės ta pačia liga appūtusios arba apkrėtusios BsV134. | Šis žiedas ne auksinis, o tik auksu apìpūstas (paauksuotas) Up. | refl.: Akulioriai tujau apsìputa dvasia Šts.
3. pučiant bent kiek nudžiovinti, apdžiovinti: Jau vėjis apìpūtė purvus, šlapumus J. Maž apipū̃s šienioką, tai reiks invežt Sdk. Tik apìpūtė dobilus, ir vėl sulijo Ds. Kad atneš, atvaduos [vainiką], nebus toks žalias: apipūs vėjelis, apneš žemelėm LTR. Palauk, nors rasą duok apipūst Ds. | refl.: Pavasarį palyja ir vėl tuojau apsipučia Kp.
4. SD229 padaryti kiek iškilų, išgaubtą.
◊ akìs apipū̃sti miglà primeluoti: Apìputa miglà akìs ir įvera velnį į durų tarpą Šts.\ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti
Dictionary of the Lithuanian Language.